- vienkamienis
- vienkamiẽnis, -ė adj. (2) NdŽ žr. vienakamienis: 1. DŽ Augalai vienkamieniai LTII435. Atenčiam medžiui kupliniui vienkamieniui pirmu reik auginti jo kamieną S.Dauk. 2. Ser, DŽ1 Turim ir vienkamienių gyvų pavardžių, susidariusių iš sir- J.Balč.
Dictionary of the Lithuanian Language.